Podcast
Amato meistras
Hosted by LRT · LT
Visi turime vardą, kartais – kelis. Žmonėms visuomet svarbus ne tik pirmasis vardas, kurį gauni atėjęs į šį pasaulį, dar svarbesnis – antrasis. Tas, kurį sunkiai dirbdamas susikuri pats, kurį žmonės pažįsta ir vertina, dažnai pirmojo net ir nežinodami. Neretai nešiojame pavardę, kuri nuo protėvių turėto amato prilipusi. Kodėl kaminkrėčiai iki šiol laikomi laimę nešančiais vestuvių talismanais? Kodėl senovėje žmogaus gyvenimas prasidėdavo ir baigdavosi pirtyje? Ką anuomet žmogui reiškė barzda ir kaip šiandien gyvuoja barzdaskučiai? LRT KLASIKOS laidoje „Amato meistras“ pažinsime savo profesijos žinovus, atskleisdami herojaus portretą, pasidomėsime ir to amato skirtingų pasaulio šalių tradicijomis, pasinersime į tautinio paveldo, pasaulio kultūros istoriją, sužinosime fotoaparato ar patefono atsiradimo istorijas. Laida „Amato meistras“ transliuojama antradieniais 10.05 val. per LRT KLASIKĄ, vedėjas – Vilius Rekevičius.
15episodes
Episodes
Newest firstAll episodes
„Druskos karalienė“, arba Paskutinė druskos iš mineralinių šaltinių virėja
3w ago00:54:29Tap to summarizeHomeras ją vadino Dieviška. Plinijus vyresnysis teigė, kad ji, „dieviškoji substancija“ kaip ir Saulė – žmogui būtina. Senovės Kinijoje už druską brangesnis buvo tik auksas. Romoje kariai gaudavovo „soliariumą“ – piniginę pašalpą druska. 312 m. Romos Imperatorius Konstantinas įvedė pinigą – Soldi, o žmones, kuriems mokėjo tokiais pinigais, vadino „soldatais“. „Žmogus gali apsieiti be aukso, be druskos – NE“ sakė Julijus Cezaris. Apie baltą, juodą ir menišką druską pasakoja druskos karalienė menotyrininkė Aušra Česnulevičienė. Ji paskutinė druskininkė iš mineralinių šaltinių vandens verdanti druską.Ved. Vilius Rekevičius
Transcribe →Kuo senieji elektromobiliai gali nustebinti net šiandien
4w ago00:50:26Tap to summarizeAr žinote, kad daugiau kaip prieš šimtą metų, dar 1918 m. pagaminti pirmieji elektromobiliai buvo skirti moterims? Jie jau tuomet galėjo nuvažiuoti 200 kilometrų, o vidaus degimo varomi automobiliai, tiesiog dar neturėjo „starterio“ – užvesti juos reikėjo ilga rankena, – pasakoja senovinių automobilių kolekcionierius, muziejininkas, restauratorius Augustinas Jankevičius.Senovinių automobilių muziejus Klaipėdoje įsikūrė jo rankomis atstatytame dujų fabrike. Be kitų egzotinių auto eksponatų, čia stovi keturi unikalūs pasaulyje vieninteliai išlikę modeliai. Prikelti juos nebuvo lengva. Pradėti reikėjo nuo medinio kėbulo skeleto, medinių ratų stipinų ir 18 kartų laivo denio laku padengto medinio vairo.Ved. Vilius Rekevičius
Transcribe →Molio žmogus: penki dešimtmečiai tarp tradicijos ir kūrybos
Jun 1600:36:25Tap to summarizeJau pusę amžiaus tautodailininkas Mindaugas Rutkauskas minko, lipdo, žiedžia, degina ir glazūruoja molį. „Jei nėra įkvėpimo ir geros nuotaikos, dirbk nedirbęs – viskas krenta iš rankų“, – sako keramikas, molį pamilęs dar vaikystėje. Tradicinę lietuvišką keramiką puoselėjantis meistras pasakoja apie amato kasdienybę, besikeičiančius žmonių skonius, kūrybos džiaugsmus ir iššūkius. Kodėl liaudies keramika šiandien nebe tokia paklausi ir kas padeda išsaugoti ryšį su tradicija?Ved. Vilius Rekevičius
Transcribe →Senųjų krosnių paslaptys: nuo Pirmojo pasaulinio karo iki šiandien
Jun 900:45:26Tap to summarizeJau 15 metų krosnių meistras Igoris Lazarevas kuria, restauruoja ir tyrinėja krosnis bei židinius. Jo rankomis atgimsta ne tik šildymo įrenginiai, bet ir istorijos – kokliuose randami Pirmojo pasaulinio karo laikų ženklai, o kiekviename Lietuvos krašte krosnys pasakoja savitą pasakojimą. Kodėl žmonės vis dar svajoja apie krosnį „kaip pas močiutę“, kuo krosnininko amatas susijęs su kalviu, keramiku ir duonkepiu, ir ką kamine reiškia plunksna ar stiklas? Apie amatą, tradicijas ir šilumos kultūrą kalbamės su krosnių meistru Igoriu Lazarevu.Ved. Vilius Rekevičius
Transcribe →Skulptūrų parkas, augantis jau tris dešimtmečius
Jun 200:43:13Tap to summarizeJau 50 metų liaudies menininkas Antanas Česnulis kuria iš ąžuolo, akmens ir metalo, o jo puoselėjamas skulptūrų parkas gyvuoja jau 30 metų. Menininkas įsitikinęs, kad svarbiausia žmogui atrasti veiklą, kuri teiktų džiaugsmą ir prasmę. Apie kūrybą, nesibaigiančius sumanymus, amatą ir gyvenimą, kuriame vis dar netrūksta naujų idėjų, kalbamės su Antanu Česnuliu.Ved. Vilius Rekevičius
Transcribe →Barzdaskutys Paulius: šiandien, ypač mažesniuose miesteliuose, tai itin perspektyvus amatas
Sep 200:44:32Tap to summarize„Barzda filosofu nepadaro“, – sakė senovės graikai. „Geriau vieną kartą pagimdyti, negu visą gyvenimą skustis“, – juokavo anglai.Kaip rašė Jeronimas Prahiškis, Lietuvoje barzdas skusti pradėjo Vytautas Didysis. Nepaklusniuosius, neva, baudė mirtimi – atiduodavo meškoms suėsti. O „lietuviui kartais lengviau netekti galvos, nei barzdos“.„Barzdaskutys, ypatingai mažesniuose miesteliuose, šiandien labai perspektyvus amatas“, – įsitikinęs barberis Paulius Sokolovas, jau aštuonerius metus puoselėjantis šį tradicinį amatą. Per tą laiką jis apmokė 200 šio amato meistrų.Pasaulinė barzdočių diena pažymima rugsėjo 3 d. laidoje „Amato meistras“ – apie barzdaskučio amatą.Ved. Vilius Rekevičius
Transcribe →Knygrišio paslaptys: kaip pasigaminti smegenų rauge mirkytą zomšinį knygos viršelį?
Aug 2600:42:03Tap to summarizeŠiandien rinkdami makulatūrą, nesusimąstome – iš kur atkeliavo šis žodis? Mažai buvo šio amato atstovų viduramžiais, nedaug jų yra ir šiandien. Daug dalykų – nuo chemijos iki lotynų kalbos turi išmanyti knygrišys. Kokias knygas slėpdavo maldaknygėse, Stalino raštuose? Kaip pasigaminti elnio odos, smegenų rauge mirkytą zomšinį knygos viršelį?„Ne visa – kas gražu, yra gražu“, – knygrišio amato paslaptimis dalijasi knygrišys ir restauratorius, Vilniaus Knygrišių Gildijos steigėjas Sigitas Tamulis.Ved. Vilius Rekevičius
Transcribe →Bitininkas Algis: bitės kaip ir žmonės – daug dirbdami daugiau turi, bet greičiau miršta
Aug 1900:49:04Tap to summarize120 milijonų metų gyvuojančios bitės nyksta. Yra skambinančių varpais, kad iki 2035 metų bitės gali išnykti visai. Kai bitės žus, žmonėms bus likę gyventi 4 – 5 metai. Be bičių neturėtume ne tik midaus, medaus, bet ir vaisių, daržovių, uogų, riešutų, išnyktų ir grikiai, ir bulvės, ir vynuogės. Nebūtų nei vyno, nei cepelinų.„Receptas paprastas – ką gamta duoda, tą ir turim, – sako bitininkas Algis Milius. – Bitės, kaip ir žmonės, jei dirba daugiau, daugiau ir turi, bet miršta greičiau. Jos kaip žmonės, vienos geriau gyvena, kitos prasčiau. Ir mes turime sveikatą pasaugoti, pavyzdžiui, jei stuburo problemų turėsi, daug medaus neprikopinėsi,“ – sako patyręs bitininkas.Bičių kalbą supratusiam mokslininkui jau seniai įteikta Nobelio premija, senokai jau sukurtas ir robotas, galintis bites suvedžioti, belieka tik paklausti – kodėl jos vis tiek artėja prie išnykimo?Ved. Vilius Rekevičius.
Transcribe →Kuo juostų audimas susijęs su matematikos egzaminų rezultatais?
Aug 1200:39:12Tap to summarize„Moterys nė kiek nesilpnesnės ir netgi stropesnės negu vyrai, ale jeigu anos smaugia, tai smaugia su meile ir pamažu, o vyrai tik čekšt, plekšt ir nėra. Tačiau audžiant vilną, tas staigus primušimas labai daug kų duoda“, – sako tautinių juostų pynimo ekspertas Algirdas Braidokas. Žmona Rasa jam pritaria.Jeigu mokykloje, ketvirtoje klasėje vaikai bent metus pasimokytų juostas austi, abitūros matematikos egzaminų rezultatai būtų visai kiti. Juostas dirbdamas, kitaip išmoksti žvelgti į priekį, kitaip skaičiuoti, mat klaidą padaręs turėsi keturis žingsnius grįžti atgal. Jau penktokai galėtų egzaminų testus laikyti – įsitikinę tautinio paveldo meistrai Algirdas ir Rasa Braidokai.Ved. Vilius Rekevičius
Transcribe →Drožėjas Gintautas: mes turime širdį, o medis – šerdį, esam žiauriai panašūs
Aug 500:46:19Tap to summarize2001 m. lietuvių kryždirbystė įtraukta į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą.Medžio drožėjai – ir amatininkai kūrėjai, ir vietos istorijų pasakotojai. Drožiniai – stogastulpiai, kryžiai, skrynios ar verpimo rateliai – vaizdavo mitologines būtybes, dangaus ženklus ar šeimos istorijas. Drožiniai buvo tarsi užkoduota kalba, perduodanti žinią iš kartos į kartą. Europos viduramžių bažnyčiose drožėjai kūrė nuostabius altorius, suolus, sakyklas ir portalus, pilnus simbolių. Dauguma žmonių nemokėjo skaityti, todėl šie drožiniai tapo vizualine Biblija. Žmonės drožė, puošė namus, nes buvo beraščiai.„Visi mes galim matyti gamtos stebuklus, tik vieniems tai tikriausiai duota, kiti to nemato, nepastebi. Mes turime širdį, o medis – šerdį, mes turime piršto antspaudą, o medis turi – rieves. Mes žiauriai panašūs“, – pasakoja drožėjas Gintautas Akstinas.Ved. Vilius Rekevičius.
Transcribe →