Podcast
Amato meistras
Hosted by LRT · LT
Visi turime vardą, kartais – kelis. Žmonėms visuomet svarbus ne tik pirmasis vardas, kurį gauni atėjęs į šį pasaulį, dar svarbesnis – antrasis. Tas, kurį sunkiai dirbdamas susikuri pats, kurį žmonės pažįsta ir vertina, dažnai pirmojo net ir nežinodami. Neretai nešiojame pavardę, kuri nuo protėvių turėto amato prilipusi. Kodėl kaminkrėčiai iki šiol laikomi laimę nešančiais vestuvių talismanais? Kodėl senovėje žmogaus gyvenimas prasidėdavo ir baigdavosi pirtyje? Ką anuomet žmogui reiškė barzda ir kaip šiandien gyvuoja barzdaskučiai? LRT KLASIKOS laidoje „Amato meistras“ pažinsime savo profesijos žinovus, atskleisdami herojaus portretą, pasidomėsime ir to amato skirtingų pasaulio šalių tradicijomis, pasinersime į tautinio paveldo, pasaulio kultūros istoriją, sužinosime fotoaparato ar patefono atsiradimo istorijas. Laida „Amato meistras“ transliuojama antradieniais 10.05 val. per LRT KLASIKĄ, vedėjas – Vilius Rekevičius.
20episodes
Episodes
Newest firstAll episodes
„Laukė kaip kunigo“: 40 metų laiškus Marcinkonyse nešiojusi Danutė labiausiai ilgisi ryšio
1w ago00:41:13Tap to summarizeLaiškai – tai tokios ilgos žinutės į praeitį, ranka surašytos popieriuje, įdėtos į užklijuotą popierinį voką, su dantytu pašto ženklu. Jau užaugo žmonių karta, niekada nerašiusių ir niekada negavusių tikro laiško, atviruko, telegramos. Ar pastebėjote, kad pašto dėžutės nyksta? Paštininkė Danutė Makselienė 40 metų Marcinkonių apylinkėse nešiojo paštą. Ji kaip ir kunigas buvo laukiamas svečias visuose namuose, tik viešėti nebuvo kada.Ved. Vilius Rekevičius
Transcribe →Saldi svajonė, virtusi gyvenimu: per pirmą mėnesį Vita iš Varėnos iškepė 1000 tortų
2w ago00:51:21Tap to summarize25 metus Vita Valeišienė Varėnos krašte garsėjo kaip šakočių, tortų, šimtalapių ir kitokių saldumynų karalienė. Verslo pradžioje, jau pirmąjį mėnesį konditerei teko iškepti 1000 tortų! Dirbo be švenčių ir poilsio dienų, miegojo po kelias valandas – visi klientai turėjo būti aptarnauti.Dabar, pardavusi verslą, ji lengviau gali žiūrėti į kalendorių, tačiau savo saldžiosios aistros atsisakyti negali. Apie tortus, šakočius ir šimtalapius ponia Vita pasakoja laidoje „Amato meistras“ per LRT KLASIKĄ.Ved. Vilius Rekevičius
Transcribe →Bitės – ginklas nuo ligų, priešų ir nuobodulio
3w ago00:36:03Tap to summarizeAr žinote kokias žvakes degindavo valdovų rūmuose? O nuo kokių ligų gali išgydyti bitės įgėlimas? Netiesa, jog įgėlusi bitė miršta – pasakoja bitininkė, senovinių lietinių žvakių kūrėja Alma Kasperavičienė. Bitės – jos šeima, o ji vis gausėja. Ką seniau reiškė žodžiai „apsišvietęs”, „išprusęs“, „bičiulis“, „giminės pagal bites“ ir dar daug įdomaus sužinosite išgirdę laidą „Amato meistras“.Ved. Vilius Rekevičius
Transcribe →Trakuose darbavosi geriausi sodininkai
4w ago00:42:23Tap to summarizeAr žinote, kiek amatininkų subūrė Trakų krašto amatininkų gildija? O gal girdėjote – kaip kilo karas dėl medinio kibiro? Kokios tautinės juostos populiariausios Trakuose ir kokie mediniai šaukštai geriausi – papasakos Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos pirmininkė Dominyka Semionovė, tautodailininkė, meno kūrėja Ramunė Petkevičienė ir Medinaičių svetainės šeimininkai, tautodailininkai Dalia ir Jonas Ališauskai.Ved. Vilius Rekevičius
Transcribe →Kokie amatai seniau buvo šilinių dzūkų kaime
Jul 700:54:25Tap to summarizeViduramžiais, beje, tai mes dabar juos taip vadìname, seniau žmonės vadindavo „Modernitat“ – suprask, moderniais laikais, pakeitusiais senovės Romos imperijos laikus, taigi anuomet galiojo paprotys, kad į miestą pabėgęs baudžiauninkas tapdavo laisvas, jei mieste išgyvenęs metus ir vieną dieną. 1907 metais Vìlniuje veikė 261 fabrikas. Juose 4 200 darbininkų pagamindavo prekių už 6,5 milijono tuometinių rublių. O kaip buvo kaime pasakoja etnografė, pedagogė, tautodailininkė, Onutė Drobelienė.Ji užrašė senųjų dzūkų prisiminimus apie žvakių gamybą bei kitus amatus. „Niekas nesakė, – tave mokau amato austi. Suėjo 12 metų, tave pasodino stovuosna ir mink pakoję. Dar kojom nepasieki, o turi austi. Pradėdavai kraitį krauti“, – pasakoja etnografė.Ved. Vilius Rekevičius
Transcribe →„Druskos karalienė“, arba Paskutinė druskos iš mineralinių šaltinių virėja
Jun 3000:54:29Tap to summarizeHomeras ją vadino Dieviška. Plinijus vyresnysis teigė, kad ji, „dieviškoji substancija“ kaip ir Saulė – žmogui būtina. Senovės Kinijoje už druską brangesnis buvo tik auksas. Romoje kariai gaudavovo „soliariumą“ – piniginę pašalpą druska. 312 m. Romos Imperatorius Konstantinas įvedė pinigą – Soldi, o žmones, kuriems mokėjo tokiais pinigais, vadino „soldatais“. „Žmogus gali apsieiti be aukso, be druskos – NE“ sakė Julijus Cezaris. Apie baltą, juodą ir menišką druską pasakoja druskos karalienė menotyrininkė Aušra Česnulevičienė. Ji paskutinė druskininkė iš mineralinių šaltinių vandens verdanti druską.Ved. Vilius Rekevičius
Transcribe →Kuo senieji elektromobiliai gali nustebinti net šiandien
Jun 2300:50:26Tap to summarizeAr žinote, kad daugiau kaip prieš šimtą metų, dar 1918 m. pagaminti pirmieji elektromobiliai buvo skirti moterims? Jie jau tuomet galėjo nuvažiuoti 200 kilometrų, o vidaus degimo varomi automobiliai, tiesiog dar neturėjo „starterio“ – užvesti juos reikėjo ilga rankena, – pasakoja senovinių automobilių kolekcionierius, muziejininkas, restauratorius Augustinas Jankevičius.Senovinių automobilių muziejus Klaipėdoje įsikūrė jo rankomis atstatytame dujų fabrike. Be kitų egzotinių auto eksponatų, čia stovi keturi unikalūs pasaulyje vieninteliai išlikę modeliai. Prikelti juos nebuvo lengva. Pradėti reikėjo nuo medinio kėbulo skeleto, medinių ratų stipinų ir 18 kartų laivo denio laku padengto medinio vairo.Ved. Vilius Rekevičius
Transcribe →Molio žmogus: penki dešimtmečiai tarp tradicijos ir kūrybos
Jun 1600:36:25Tap to summarizeJau pusę amžiaus tautodailininkas Mindaugas Rutkauskas minko, lipdo, žiedžia, degina ir glazūruoja molį. „Jei nėra įkvėpimo ir geros nuotaikos, dirbk nedirbęs – viskas krenta iš rankų“, – sako keramikas, molį pamilęs dar vaikystėje. Tradicinę lietuvišką keramiką puoselėjantis meistras pasakoja apie amato kasdienybę, besikeičiančius žmonių skonius, kūrybos džiaugsmus ir iššūkius. Kodėl liaudies keramika šiandien nebe tokia paklausi ir kas padeda išsaugoti ryšį su tradicija?Ved. Vilius Rekevičius
Transcribe →Senųjų krosnių paslaptys: nuo Pirmojo pasaulinio karo iki šiandien
Jun 900:45:26Tap to summarizeJau 15 metų krosnių meistras Igoris Lazarevas kuria, restauruoja ir tyrinėja krosnis bei židinius. Jo rankomis atgimsta ne tik šildymo įrenginiai, bet ir istorijos – kokliuose randami Pirmojo pasaulinio karo laikų ženklai, o kiekviename Lietuvos krašte krosnys pasakoja savitą pasakojimą. Kodėl žmonės vis dar svajoja apie krosnį „kaip pas močiutę“, kuo krosnininko amatas susijęs su kalviu, keramiku ir duonkepiu, ir ką kamine reiškia plunksna ar stiklas? Apie amatą, tradicijas ir šilumos kultūrą kalbamės su krosnių meistru Igoriu Lazarevu.Ved. Vilius Rekevičius
Transcribe →Skulptūrų parkas, augantis jau tris dešimtmečius
Jun 200:43:13Tap to summarizeJau 50 metų liaudies menininkas Antanas Česnulis kuria iš ąžuolo, akmens ir metalo, o jo puoselėjamas skulptūrų parkas gyvuoja jau 30 metų. Menininkas įsitikinęs, kad svarbiausia žmogui atrasti veiklą, kuri teiktų džiaugsmą ir prasmę. Apie kūrybą, nesibaigiančius sumanymus, amatą ir gyvenimą, kuriame vis dar netrūksta naujų idėjų, kalbamės su Antanu Česnuliu.Ved. Vilius Rekevičius
Transcribe →