Podcast
Homo cultus. Žmogus ir miestas
Hosted by LRT · LT
Laidos centre – žmogaus ir miesto sąveikos: kaip abu veikia vienas kito tapatybę? Kaip visa tai keičiasi ir transformuojasi šiais laikais? Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec, architektūros istorikas, architektas Matas Šiupšinskas ir architektas, semiotikas Justinas Dūdėnas. „Homo cultus. Žmogus ir miestas“ transliuojama pirmadieniais 15:05 val.
18episodes
Episodes
Newest firstAll episodes
Tvarus kontekstualumas: betoninė vila Naujojoje Vilnioje ir medinis vasarnamis Preiloje
Mar 200:52:37Tap to summarizeKas sieja brutalaus betono gyvenamąjį namą Naujojoje Vilnioje ir švelnaus, minkšto medžio interjerą Kuršių nerijoje? Kaip kurti jaukius namus, kurių dizainas ir medžiagos būtų neatsiejami nuo vietos – greta dundančio geležinkelio arba ošiančios jūros, pramoninio kraštovaizdžio arba smėlio kopų? Laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbamės apie tvarų kontekstualumą architektūroje kartu su energijos nestokojančiomis „Case Studio for Architecture“ architektėmis Karolina Čiplyte ir Julija Čiapaitė-Jurevičiene.Ved. Matas Šiupšinskas
Transcribe →Kaip praeities fragmentai tampa įkvėpimu šiuolaikinės architektūros kūrėjams?
Feb 2300:52:53Tap to summarizeViena paradoksaliausių Vilniaus erdvių – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, kurioje sakralinę tylą kadaise pakeitė bulvių ir kopūstų kvapas. Didinga barokinė šventovė sovietmečiu buvo nuniokota, o jos vidus paverstas daržovių sandėliu – brutalios betoninės perdangos ir laiptinės užgožė puošnius altorius bei skliautus. Šiandien pastatas vėl tarnauja tikinčiųjų bendruomenei, o netrukus ims keistis ir jo architektūrinis kūnas. „Fragment“ architektai su komanda imasi jautrios užduoties – ne atkurti „buvusią didybę“, bet atverti daugiasluoksnę pastato istoriją ir paversti ją įtraukiančia architektūrine patirtimi.Laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbamės apie tai, kaip šiuolaikinė architektūra prakalbina praeitį. Nuo Ramintojos bažnyčios iki Anykščių Antano Baranausko muziejaus ir Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinio pastato – „Fragment“ studijos darbuose subtiliai balansuojama tarp tvarumo ir kontekstualumo, racionalumo ir poetiškumo, derinant praeities palikimą su šiandienos poreikiais. Su architektais Berta Meironaite ir Povilu Čepaičiu dalinomės projektų kūrybinio proceso užkulisiais ir aptarėme šiuolaikišką požiūrį į kokybišką architektūrinę aplinką – rūpestį ne tik jos fiziniu pavidalu, bet ir istoriniu bei kultūriniu krūviu.Ved. Matas Šiupšinskas
Transcribe →90-ųjų individualūs namai: „kolūkinis barokas“ ar ateities paveldas?
Feb 1600:53:52Tap to summarizePaskutinis dvidešimto amžiaus dešimtmetis Lietuvoje – tai ne tik politinis ir ekonominis lūžis, bet ir išsilaisvinusios vaizduotės sprogimas. 1987–1998 m. po dešimtmečius galiojusių draudimų vėl pradėti dalinti sklypai individualiai statybai, o svajonė apie nuosavą namą tapo nepriklausomybės ir naujos tapatybės simboliu. Tūkstančiai žmonių statė patys, su architektais ar be jų, skolinosi idėjas, improvizavo, eksperimentavo ir taip kūrė naują Lietuvos priemiesčių veidą. Nuo pilaičių ir „dvarų“ iki postmodernistinių eksperimentų – šio laikotarpio architektūra šiandien dažnai vertinama ironiškai, kartais vadinama „kolūkiniu baroku“, tačiau iš tiesų ji pasakoja daug gilesnę istoriją. Šiandien laidoje „Žmogus ir miestas“ bandysime pažvelgti į devintojo dešimtmečio individualius namus kaip į svarbų kultūros fenomeną ir ateities paveldą. Laidos svečias – muziejininkas, architektūros istorikas Nojus Kiznis.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec
Transcribe →Tarp formų ir šviesos: pokalbis su architektūros fotografu Norbertu Tukajumi
Feb 900:53:11Tap to summarizeSulėtinus žingsnį ir žvilgsnį, pastatai ima pasakoti istorijas – apie erdves ir jose pasklidusius žmones, apie formas ir jomis slystančią šviesą. Dėl architektūros fotografijos dalis šių pasakojimų nuaidi toli už miesto ar net šalies ribų, jei tik atsiranda, kas sugeba juos pastebėti ir įtaigiai užfiksuoti. Todėl šį kartą į laidos „Žmogus ir miestas“ studiją pakvietėme vieną produktyviausių Lietuvos architektūros fotografų – Norbertą Tukajų.Norberto darbai pastebimi ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Jam teko dirbti su daugybe vietos ir užsienio architektų, fiksuoti tiek šiuolaikinę architektūrą, tiek vertingus istorinius statinius. Karjerą pradėjęs kaip architektas, Norbertas palaipsniui atrado architektūros fotografiją – iš pradžių kaip hobį, vėliau kaip saviraiškos ir vizualaus pasakojimo priemonę, paskatinusią pasukti nauju karjeros keliu. Ne projektuoti pastatus pačiam, o prakalbinti kolegų kūrinius taip, kad jie pasiektų populiariausius architektūros portalus ir žurnalų viršelius.Ved. Matas Šiupšinskas
Transcribe →Tarp viešumo ir privatumo: ką apie mus pasakoja balkonai?
Feb 200:53:17Tap to summarizeBalkonai – tai mažos, bet labai iškalbingos miesto erdvės. Tarp privataus ir viešo gyvenimo, tarp buto vidaus ir gatvės, jie tampa vieta, per kurią atsiskleidžia kasdieniai įpročiai, svajonės, rūpesčiai ir net santykis su miestu bei gamta. Vieni balkonus paverčia mažais sodais, kiti – sandėliukais, dar kiti – jaukiomis kasdienio gyvenimo stebėjimo aikštelėmis ir meditacijos vietomis. Šioje laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbėsime apie balkonus kaip kasdienio gyvenimo veidrodžius: ką juose auginame, kaip juos dekoruojame ir ką šie pasirinkimai pasako apie mus pačius ir miestą, kuriame gyvename. Laidos viešnia – LRT Radijo laidų vedėja, balkono sodų entuziastė Rūta Simanavičienė.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.
Transcribe →Ar jaučiame nostalgiją masinės statybos rajonams? I. Selenio ir K. Kaupinio pasakojimas
Jan 2600:52:50Tap to summarize„Aišku, galėtų būti gražesnis kūnas - mano ir rajono. Jeigu būčiau galėjęs rinktis, turbūt ne tokį būčiau pasirinkęs. Bet kai bandau ką dirbtinai pagražinti ar išpjauti, randai tampa dar ryškesni nei trūkumai.“2025-ųjų rudenį pasirodė Imanto Selenio miesto fotografijų albumas „Nostalgijos sala“, skrodžiantis Vilniaus masinės statybos rajonų kraštovaizdį. Devintojo dešimtmečio pabaigos ir dešimtojo pradžios kartai tokie atpažįstami, artimi vaizdai, bet kartu ir egzotiški – kažkiek tikri, kažkiek fikciniai, tarsi atkeliavę iš kitur. Perspalvinti, permontuoti į koliažus, atmosferiški.Šiuos vaizdus lydi tekstas, taikliais kirčiais raižantis atmintį apie mus kadaise ir apie aplinką, kurioje augome: masinės statybos rajonus, kurių kiemuose vaikai žaidžia „chali chalo“, laiptines, kuriose guli į grindų skudurą paversta paklodė, virtuvę, kur po kriaukle sirpsta šiukšlių kibiras, dugne patiesta sumirkusiu laikraščiu. O kažkur toli, kitame Europos gale, auga palmės, apie kurias svajoja kiemo vaikai.Laidoje „Žmogus ir miestas“ šį kartą su fotografu Imantu Seleniu ir režisieriumi Karoliu Kaupiniu kalbamės apie masinės statybos rajonus ir prieštaringus jausmus, kuriuos jie mumyse sukelia: nuo gėdos ir neapykantos iki nostalgijos bei ilgesio.Laidą veda Matas Šiupšinskas.
Transcribe →Kaip statybinės medžiagos tampa miesto istorijų pasakotojomis?
Jan 1900:49:33Tap to summarizeVilniuje ir Kaune statomi bei projektuojami nauji tiltai, kurių autoriai tuo pat metu aktyviai veikia ir meno lauke, kuria drąsius interjerus bei viešąsias erdves – vizualiai intriguojančias ir potyrių kupinas erdves, kviečiančias ne tik jas aktyviai naudoti, bet ir susimąstyti apie šiuolaikinio gyvenimo paradoksus, tvarumą bei statybinėse medžiagose sukauptą kultūrinį krūvį.Šį kartą laidoje „Žmogus ir miestas“ du kūrybingumo nestokojantys architektai pasakoja apie paslaptis, slypinčias jų realizuotuose projektuose: optikos salone besislepiantį šulinį, plastiko blokus, kurie ateityje taps archeologinėmis iškasenomis, bei tiltus, kuriuose ištirpsta ribos tarp infrastruktūros ir viešosios erdvės.Laidos svečiai – Ona Lozuraitytė Išorė ir Petras Išora Lozuraitis.Ved. Matas Šiupšinskas
Transcribe →Orios darbo sąlygos ir solidarumas: kodėl verta steigti profesines sąjungas?
May 5, 2025Tap to summarizeKaip formuojami ir palaikomi solidarumo tinklai darbovietėse ir vietos bendruomenėse? Ko galima pasiekti steigus profesinę sąjungą? Kiek resursų reikalauja profesinių sąjungų steigimas ir gyvybingumo palaikymas? Kokio pasipriešinimo sulaukia norintys steigti profesines sąjungas? Kas yra „geltonosios“ profesinės sąjungos? Šioje „Žmogus ir miestas“ kalbėsimės apie drąsą kelti, svarstyti ir keisti savo darboviečių problemas bei apie tai, iš ko susidaro orios darbo sąlygos.Laidos svečiai – Gegužės pirmosios profesinės sąjungos (G1PS) darbuotojas Jurgis Valiukevičius ir teisininkė Emilija Švobaitė. Abu savo laiku pirmininkavo G1PS. Emilija dirba teisinį darbą advokatų profesinėje bendrijoje „ReLex“ ir nevyriausybinėje organizacijoje „Sienos grupė“, o Jurgis padeda gyventojams steigti profesines sąjungas darbe; jis yra vienas iš socialinio centro „Emma“ Kaune įkūrėjų ir festivalio „Kombinatas“ vienas iš organizatorių.Laidos ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.
Transcribe →