
Hosted by LRT · LT

2003-ių metų rugsėjį kartu su naująja Klasikos programa savo eterio kelionę pradėjo tiesioginių autorinių laidų juosta "Homo cultus" - kultūros žmogus. Penkis kartus per savaitę į radijo studiją ateidavo vis kitas garsus ir žinomas kultūros žmogus pasikalbėti su pašnekovais įvairiomis meno, politikos, istorijos temomis. Garsusis kino kritikas Saulius Macaitis vedė laidą „Judantys paveikslėliai“. „2x2 lygu 5“ - pašėlusi, improvizacijų pilna laida, kurią vedė dailininkas Linas Katinas. Trečiadieniais į laidą „Apie riziką gyventi“ su unikaliais pašnekovais atkeliaudavo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, rašytoja Vanda Juknaitė. Iš Kauno atvykdavo istorikas, VDU profesorius Egidijus Aleksandravičius vesti laidos „Paraštės“. Penktadieniais prie laidos „Regimybės“ mikrofono sėsdavo Šiaulių dailės galerijos direktoriaus pavaduotojas menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.„Homo cultus“ laidų pradžią prisimename su Vanda Juknaite ir Egidijumi Aleksandravičiumi, Skamba archyvinių laidų fragmentai.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Žurnalistai dažnai negali padėti žmonėms, tačiau gali suteikti galimybę jiems kalbėti. Mes turime išlaikyti galios pusiausvyrą“,- sako žurnalistė Audra Girijotė, kūrusi radijo laidas „Be sienų“, „Vėjas vakarų krypties“, „Naujas laikraštis“, „Žmonės ir idėjos“, viena pirmųjų pradėjusi radijo dokumentikos pasakojimus. Audros laidos, kurias ji rengdavo ilgai, nepaisydama savo asmeninio laiko ribų, visada asocijavosi su atsakinga, jautria, sąžininga žurnalistika.Apie žurnalistiką, radiją ir naująsias medijas, apie nepatogias temas ir žmones - pokalbis su Audra Girijote.Ved. Jolanta Kryževičienė

1998 metų rugpjūčio 1-ą dieną radijo eteryje įvyko pirmoji kultūros žurnalo „Kultūros savaitė“ transliacija. Jau pirmoje laidoje išryškėjo svarbiausi struktūros ir kūrimo principai: įvairūs žurnalistikos žanrai, svarbiausi savaitės įvykiai, visos Lietuvos kultūros akcentai, ilgasis pokalbis rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“.Kaip gimė iki šiol transliuojama laida, kokie buvo pagrindiniai darbo kriterijai, kaip būrėsi bendradarbių, komentatorių komanda? Pirmuosius laidos metus prisimena jos autorės Gailutė Jankauskienė ir Jolanta Kryževičienė.Tapytojo Rimo Bičiūno studijoje. Monikos Požerskytės nuotr.

Radijo žmonės juokaudavo: dėl ko žmonės klauso radijo? Dėl žinių ir orų! Kas visa tai skaitydavo? Ilgus dešimtmečius populiariausi radijo balsai – diktoriai!Dažniausiai pirmuoju radijo diktoriumi minimas Petras Babickas. Tačiau pirmąja diktore tapo Lietuvos universiteto Teisių fakulteto ketvirto kurso studentė Irena Garmiūtė. kurią laidoje prisimins jos sūnus Andrius Eitutis. Jau po karo į radiją atėjo buvusi Vaidilos teatro ir Panevėžio dramos teatro aktorė, garsioji diktorė Dana Rutkutė. Skambės archyvinis pokalbis su šviesaus atminimo diktore. Dar vieną ypatingą vardą iš praeities būtina prisiminti, tai garsios bajorų giminės palikuonė, unikalioji radijo diktorė Undinė Nasvytytė. Pasiklausysime archyvinio pokalbio, o šviesaus atminimo diktorę prisimins jos Anūkė Agota Mašanauskaitė-Pielikė ir jos bičiulė, dėstytoja Rita Juodeliene.Ved. Jolanta KryževičienėRadijo diktoriai 1955 metais. Nuotr. iš LRT archyvų

„Koncertus montuodavome žirklėmis, net trisdešimt antrines natas sumontuodavom. Su ta technika, kurią turėjome, mes darėme stebuklus. Net ir seniai įrašyti koncertai šiandien skamba visai neblogai“,- sako keturis dešimtmečius Lietuvos radijo garso režisieriumi, Fondinių įrašų studijos vadovu dirbęs Jonas Mašanauskas.Apie populiariųjų dainų istorijas, apie tai, kaip buvo įrašoma muzika ir kas patekdavo į radijo fondus - pokalbis su legendiniu solistu ir garso režisieriumi Jonu Mašanausku.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Įsivaizduokite radijo laidų autorius - dirbančius, kuriančius, kad socialistinio darbo planai būtų geriau vykdomi. Gyventi toje prievartos atmosferoje radijo žmonėms buvo dar sunkiau, nes dažnas viena galvodavo, o kita sakydavo“, - prisimena ilgametis radijo laidų „Netikėti susitikimai“, „Lietuvių godos“ autorius, solistas Balys Urbonas.Iš Dzūkijos, iš partizanų lopšio kilęs Balys Urbonas paauglystėje buvo nuteistas dešimčiai metų lagerio. Grįžęs po amnestijos įsidarbino tuometiniame Valstybiniame televizijos ir radijo komitete, rengė televizijos reportažus, radijo koncertus, kol perėjo į Literatūros ir dramos redakciją, kurioje dirbo beveik keturis dešimtmečius.Apie radijo atmosferą sovietmečiu, apie cenzūrą ir bandymus kalbėti laisviau, apie svarbiausias laidas ir čia dirbusius žmones - pokalbis su Baliu Urbonu, įrašytas 2010 metais. Skamba archyvinių laidų fragmentai.Antroji laida iš ciklo, skirto radijo 100-mečiui.Ved. Jolanta Kryževičienė

Pradedame dešimties laidų ciklą, skirtą radijo 100-mečiui.1926 metais radijo istorija prasidėjo beveik drauge su tiesioginėmis radijo teatro transliacijomis. Kaip keitėsi šis unikalus radijo žanras? Kokią cenzūrą teko patirti sovietmečiu dirbusiems redaktoriams ir režisieriams? Kokį radijo teatrą kuria šiuolaikiniai menininkai?Laidoje skamba archyviniai įrašai ir spektaklių ištraukos, Ramintos Jonykaitės pasakojimas apie teatro ištakas, Vakarė Leonavičienė dalinasi įžvalgomis apie šiuolaikinio radijo teatro strategiją.Ved. Jolanta KryževičienėAlberto Žilinsko nuotraukoje: Lietuvos radijo studijoje įrašomas radijo teatro spektaklis J. Tumo‑Vaižganto „Nebylys“ (1968 m. Iš kairės – garso režisierius R. Kudirka, režisierė G. Jackevičiūtė, redaktorius P. Morkus)

„Šiandien, kai mums trūksta tikėjimo tradicinėmis, religinėmis, humanistinėmis vertybėmis, kai trūksta ateities vizijos, kūrybinė laisvė gali išgelbėti pasaulį“,- taip apie Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės-Kasubos gyvenimą kalba jos kūrybos tyrinėtoja, parodų kuratorė ir knygų sudarytoja, VDA profesorė, dr. Elona Lubytė. Šiuo metu vyksta intensyvus pasiruošimas gegužės antrą dieną atidaromai Kasubos kūrybos parodai nacionalinėje Jungtinės Karalystės galerijoje Tate St Ives Kornvalyje.Kas buvo Aleksandra Kasuba, kokie jos kūrybiniai eksperimentai nustebino pasaulį, ką reiškia tampriųjų audinių buveinės - pokalbis su menotyrininke Elona Lubyte.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kodėl šiandien yra svarbu mąstyti kritiškai, pasitelkti smalsumą, įžvalgumą? Kokios drąsos reikia, kad galėtum atmesti visuotinai priimtas tiesas ir išsakyti kitokią nuomonę? Kaip atskirti faktus nuo nuomonių ir manipuliuojantį žmogų nuo nuoširdžiai draugiško? Kritinio mąstymo galima išmokti atliekant specialias užduotis ir atvirai atsakant į esminius klausimus, kuriuos rasite naujoje psichologės, psichoterapeutės Linos Dirmotės naujoje knygoje „Kaip tinkamai naudotis savo protu. Kritinio mąstymo pratybos".Pokalbis su knygos autore Lina Dirmote.Ved. Jolanta Kryževičienė

Daugiau kaip prieš du tūkstančius metų Kinijoje buvo sukurtas Sunzi traktatas „Karybos dėsniai“. Nors iš pirmo žvilgsnio tai knyga apie karo strategiją, karybos dėsnius ir karvedybos taisykles, kūrinys yra tarsi Kinijos kultūros, mąstymo šaknys, jis tapo aktualus pasaulio mąstytojams, ekonomistams, politikams, nes čia kalbama apie strateginį mąstymą, konfliktų valdymą, sprendimų priėmimą. Apibendrintai - apie žmogaus ir pasaulio veikimą.Pirmą kartą šį svarbų traktatą iš senosios kinų kalbos išvertė VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto mokslininkas, filosofas, sinologas, dr. Vytis Silius, kuris laidoje praskleidžia knygos kontekstą ir atrakina traktato idėjas.„Kai pažįsti kitą ir pažįsti save, tada pergalei niekas negresia. Kai pažįsti dangaus ir žemės dėsnius, pergalė gali būti pilnutinė.“ Taip rašė Sunzi.Ved. Jolanta Kryževičienė