
Hosted by LRT · LT

Vienas asmuo – trys įspūdingos karjeros. Pirmiausiai Dana Suesse – vodevilių pianistė, kurios paklausyti į sales plūdo visų JAV klausytojai. Tada ji transformavosi į populiarių šlagerių autorę, kurios dainas niūniavo visi, bent kartą klausę radijo. Galiausiai ji evoliucionavo į ambicingą simfoninės muzikos autorę – šį jos muzikinį pavidalą pažįstame mažiausiai, o Niujorko palėpėse slepiasi ne vienas futuristinis opusas, kurį verta atrasti.Laidoje skamba Dana Suesse koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui, o taip pat sentimentalios melodijos iš ketvirtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Laidos viešnia – pianistė, fortepijoninio dueto meno Lietuvoje puoselėtoja, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Rūta Rikterė.Ved. Gintaras Januševičius

Šiuo metu apie kadaise Europos scenose karaliavusį prancūzų virtuozą, paties Napoleono favoritą Pierre’ą Rode’ą yra kalbama itin retai. O būtent jo darbai paklojo pagrindą tam, ką šiuo metu girdime bene visose pasaulio smuiko žvaigždėse. Jo gyvenimas – tarytum žiaurus atrakcionas su svaiginančiomis aukštumomis ir dramatiškais nuopuoliais, su ant rankų nešiojančia publika ir tragiškais apsigėdinimais scenoje. Galbūt simboliška, kad koncertų smuikui su orkestru jis sukūrė velnio tuziną – 13. Laidoje atrandame jo 10-ąjį koncertą, kurio pirmąkart klausosi ir smuikininkas, orkestro „Kremerata Baltica“ koncertmeisteris Džeraldas Bidva.Ved. Gintaras Januševičius

Kompozitorė, tyrėja, keliautoja – tokia Peggy Glanville-Hicks įkvėpė ir vis dar įkvepia jaunąsias kompozitorių kartas. Temų, galėjusių sudominti šią Australijos kūrėją, įvairovė – neišmatuojama: jos tyrimų epicentre pabuvojo ir senovės graikų, ir indų muzika, ji kūrė tiek dodekafoninę, tiek tonalią muziką. Šioje laidoje – jos muzikinė freska fortepijonui ir orkestrui, kurioje ji interpretuoja senovės etruskų civilizaciją.Visgi jos „Etruskų koncertas“ – ne statiškas muziejinis eksponatas, o tikra gyvenimo šventė ir energingas ritualas, puikiai tinkamas bundančiam pavasariui pasitikti. Su Lietuvoje dar negirdėtu kūriniu susipažįsta ir laidos svečias, pianistas ir renginių organizatorius Vytautas Straižys.Ved. Gintaras Januševičius

Tikriausiai nedaug šiuolaikinių žmonių yra girdėję Antonio Salieri muziką. Kadaise vienu epochos lyderių buvęs kompozitorius yra patekęs į tam tikrą muzikinę skaistyklą: muzikiniams skoniams keičiantis, jo kūriniai natūraliai nugrimzdo į užmarštį, tačiau kompozitoriaus asmenybei priskiriama istorija jo vardui neleidžia sekti paskui. Juk jis – pasakysi – pats velnias, nunuodijęs genialųjį Wolfgangą Amadėjų Mozartą!Muzikų pasauliui dramų ir nuodėmių išties netrūksta, tačiau ši – turiu nuliūdinti – fiktyvi ir sukurta iš gryno oro. O teisybė – gal net nuobodoka. Visgi, leidę sau pažiūrėti į Salierį ne kaip į tariamą žudiką, o kaip į savo epochoje karaliavusį muzikos inovatorių, tikrai praturtėsime. Centrinio laidos kūrinio – 1773 metais sukurto Koncerto fortepijonui ir orkestrui C-Dur – kartu su Gintaru Januševičiumi klausosi ir muzikologė, kritikė dr. Lina Navickaitė.Ved. Gintaras Januševičius