BILIETAI Į VILNIAUS IR KAUNO ŽALGIRIŲ MŪŠĮ - Balandžio 5 (sekmadienis) 18:45

Futbolo sezonas įsibėgėja, bet aš norėčiau šį kartą Alchemijoje atsitraukti nuo aikštės ir pasižiūrėti į tai, kas ir buvo aktualiausia viduramžių alchemikams - auksą. Pinigus. Biudžetus.

Iš esmės Lietuvos futbolo klubai apsiriboja trumpai atsakydami į žurnalistų, darančių sezono pradžios apžvalgas, koks yra jų biudžetas ir niekas ten labai smarkiai nesigilina.

Šiemet trys klubai gan išsamiai pristatė savo finansus - “Sūduva” ir abu “Žalgiriai”, bet aš apsistosiu ir paanalizuosiu mūsų ir pagrindinio konkurento Kauno “Kauno Žalgirio” skaičius.

Iš karto - šitas tekstas tikrai nėra skirtas parodyti, kad Vilniaus “Žalgiris” daro kažką gerai, o Kauno “Žalgiris” kažką blogai. Arba atvirkščiai. Abu klubai aiškiai eina į priekį, priima teisingus vadybos sprendimus, todėl norėčiau labiau įvertinti ir paaiškinti, kaip tokie skaičiai atsiranda ir kas juos sudaro.

Taip pat prašau suprasti, kad mano matymas subjektyvus, jeigu apie Vilniaus “Žalgirį” turiu visą informaciją, tai rašydamas apie kauniečius remiuosi dviem lentelėmis ir keliomis Manto Kalniečio citatomis. Kaip paskaitysite vėliau, tekste yra nemažai “jeigu”.

Pradėkim nuo pajamų. Kauniečių pajamos šiemet planuojamos 4.5 milijono eurų, vilniečių šiek tiek kukliau - 4.1 milijono eurų.

Prieš tai pažiūrėkime, kaip savo pajamas planavo ankstesnė Vilniaus “Žalgirio” vadovybė. Čia pernykštis biudžetas.

Praktika parodė, kad net ir pesimistinis planas buvo pernelyg optimistinis, o kaip Vilma biudžetavo optimistinį 7 milijonų planą, tai jau galėtų pasakyti “tolko ona”.

Bet palikim praeitį ir grįžtam į dabartį, bandykim suprasti, kur Kaunas aplenkė Vilnių. Lengviausia įvertinti miestų paramą. Kaunas skyrė milijoną, Vilnius pusantro milijono, na, ten šiek tiek mažiau, bet paprastumo dėlei sakykim - 1.5 milijono.

Čia viskas aišku.

Daugiausiai interpretacijų kyla, kai pradedame skaičiuoti UEFA pinigus, nes čia skirtumas didžiausias - 1.4 milijono Kauno naudai.

Su mumis viskas paprasta. Įskaičiuoti tik 100% garantuoti pinigai - 325 000 eurų už dalyvavimą UEFA Konferencijų lygoje. Ankstesnis Žalgiris mėgdavo pripliusuoti dar neegzistuojančias pergales ir pinigus, šitas baigėsi griežtai. Bet koks papildomas euras iš šių metų Europos nuotykio tvarkingai keliaus į 2027 metų biudžetą.

Kaunas, atrodo, vis dėlto kažkiek įsiskaičiuoja šių metų rezultatus. Cituojant Mantą Kalnietį:

“Skaičiai kažkiek pririšti prie europinių turnyrų, tačiau vertinimas labai atsargus”

Ką garantuoto turi kauniečiai - pirmą Čempionų lygos atrankos etapą ir nesėkmės atveju antrą Konferencijų lygos atrankos etapą.

Čempionų lygos atrankos pajamas nėra labai paprasta suskaičiuoti, nes ten nėra vienos tokios aiškios formulės. Paieškojus tarp įvairių panašaus lygio klubų, kurių europinis kelias irgi prasidėjo nuo Čempionų lygos pirmo etapo atrankos galėčiau teigti, kad už Čempionų lygos atranką galima tikėtis gauti vidutiniškai apie 300 tūkstančių eurų.

Specialistai patikslino ir parodė, kad viską galima suskaičiuoti tiksliai: iškritęs iš ČL atrankos klubas gauna 175K eurų ir dar 260K kaip šalies čempionas, ką buvau pamiršęs.

Konferencijose viskas aiškiau - iškritęs antrame raunde klubas gauna 350 tūkstančių bazinę išmoką ir 175K už kiekvieną sužaistą raundą. Tai yra 525K eurų.

Vadinasi, garantuoti Kauno “Kauno Žalgirio” pinigai Europoje yra 960K eurų. Pridėkime dar Solidarumo lėšas, apie kurias kalbėjo Kalnietis, ir turime kažkur 1.2 milijono eurų.

Vilniaus “Žalgiris” didžiąją dalį Solidarumo lėšų jau išnaudojo pernai desperatiškai lopydamas po Venslovaitienės avantiūros paliktas skyles.

Bet Kaunas vis tiek dar skaičiuoja papildomus 600 tūkstančius eurų. 530 tūkstančių eurų (patikslinta). Ir čia yra tas atsargus prisirišimas prie Europos, nes jie:

* tikisi, kad net iš iškritę iš Čempionų lygos įveiks bent vieną Konferencijų lygos atrankos etapą, kas klubui atneštų papildomus beveik 400K eurų.

* tikisi, kad įveiks pirmąjį Čempionų lygos etapą, o čia jau kalbame apie visai kitus skaičius, nes iškritęs antrame ČL etape, klubas pereina žaisti į Europos lygos trečią atrankos etapą, pralaimėjęs ten dar turi šansą žaisti Konferencijų lygos paskutiniame playoff etape.

Štai kodėl tapti Lietuvos čempionais yra ne tik morališkai svarbu, bet potencialiai labai pelninga.

Nes įveikęs pirmą Čempionų lygos etapą ir netgi viską toliau pralaimėjęs Kaunas potencialiai gautų 1.7 milijono eurų.

Tačiau įveikti tą pirmą atrankos barjerą nebus lengva, nes kauniečiai nebus skirstyti ir jeigu burtai nepaeis, gali gauti tokį varžovą kaip “Kairat”, Rygos FC ar Suomijos “KuPS”.

Taigi - pačiu blogiausiu atveju kauniečiai gali nesurinkti 600 tūkstančių eurų, realistiškai gali labai priartėti prie pateikto skaičiaus.

Vilniaus “Žalgiris” čia turi šiokį tokį pranašumą - kad mums nereikia nervintis ir gerti vaistų nuo kraujo spaudimo. Mes įsirašėm minimumą, o štai tokie pinigai gali papildyti 2027 metų biudžetą:

* iškrentam iš karto: mano minėtas minimumas - 325K eurų

* iškrentam antrame etape: 700K eurų (+375K)

* iškrentam trečiame etape: 1,075 milijono (+750K)

* iškrentam ketvirtame etape: 1,45 milijono (+1,125 milijono)

Apie grupes jau nekalbėsiu, žiūrint labai realistiškai Vilniaus “Žalgiris” bus skirstytas pirmame etape ir pasisekus gali gauti San Mariną arba Andorą, mes galime likti skirstyti ir antrame etape, trečiajame jau tų koeficiento taškų nebeužteks ir tikrai gautume stiprų skirstytą varžovą.

Kita pajamų linija - rungtynių bilietai. Kaip supratau iš Kalniečio, jie nesitiki didelių pajamų iš TOPlygos rungtynių ir tuos 310 tūkstančių planuoja susirinkti iš trijų europinių rungtynių. Dvi yra garantuotos, Kalnietis minėjo tris. 100 tūkstančių iš rungtynių Dariaus ir Girėno stadione yra įmanoma: jeigu bilieto vidurkis 15 eurų, jiems reikia parduoti kiek daugiau nei 6000 bilietų.

Kas yra įdomu - mes užsibrėžėme 260 000 eurų iš bilietų ir abonementų, tai yra 50 tūkstančių eurų mažiau nei kauniečiai.

Iš parduotų abonementų surinkome maždaug 170 000 eurų. Toliau - mūsų TOPlygos rungtynių bilietų pardavimai gerokai viršija lūkesčius, dar aišku, pamatysime, kaip atrodys sugrįžimas į stadioną, bet kol kas atrodo, kad grįžus į stadioną jie dar labiau augs ir skaičiuodami protingą pardavimo vidurkį galime tikėtis apie 100 000 eurų pajamų. Ir dar lieka vienerios garantuotos rungtynės Europoje, kur neabejotinai turėsime soldoutą ir rungtynių pajamos gali siekti 80 tūkstančių eurų.

Tai čia turėtume viršyti savo prognozes ir turėti apie 350 tūkstančių eurų pajamų. Vėlgi - jeigu turim papildomas europines rungtynes, šitas pajamas su šypsena dedamės į 2027 metų biudžetą.

Didžiausią disonansą man kelia komercinių pajamų skirtumai. Kauniečiai įsirašė 1.46 milijono, o mes - 1.25 milijono.

Skirtumas nėra didelis, bet aš žiūriu į Kauno pateiktą rėmėjų sąrašą ir neįsivaizduoju, kaip iš 13 rėmėjų jie surinks šituos pinigus. Nemanau, kad tituliniai rėmėjai - Topsport skirtų jiems žymiai daugiau, nei Vilniui skiria Betsson, o iš likusių 12 dar bent kelios įmonės tikrai remia produktais arba paslaugomis.

Turbūt logiškiausia būtų manyti, kad nemaža komercinių pajamų dalimi pasidalina motininė organizacija - krepšinio klubas, bet kadangi Kalnietis apie tai neužsiminė, palikime tik pasvarstymui.

Aišku, sąmokslo teorijų mėgėjams galėtų užkliūti faktas, kad ta pati bendrovė remia ir lygą, ir vieną jos klubą, o bendrovės savininkas yra dar ir lygos prezidentas, bet kol kas jokių favoritizmo apraiškų Kauno “Kauno Žalgiriui” nesimato, tad palikim sąmokslo teorijas jų vietose.

O jeigu norėtume labai geros naujienos Vilniui - tai čia komercinės pajamos kol kas viršija prognozes. Mūsų planas buvo 1,25 milijono, čia jau įskaitant NT mokesčio lengvatą, kurios skyrimas dar tik įsibėgės.

Kovo pabaigai mes turime jau pasirašytas rėmimo sutartis už 1.3 milijono eurų. 64% to sudaro finansinis rėmimas, 36% barteris, kuris irgi labai svarbus, nes padengia išlaidas, kurių klubui nebereikia mokėti pačiam, pvz. žaidėjų apgyvendinimą. Atsidarė iki šiol nebuvę srautai - moterų komandos rėmimas artėja prie 100 tūkstančių eurų.

Artimiausiu metu dar turėtų būti naujų sutarčių už 400 tūkstančių eurų.

Aišku, tokio tempo visus metus neišlaikysi, bet visai galima tikėtis, kad realūs skaičiai viršys biudžeto prognozes 1.8-2 kartus. Pagal poreikį šitais pinigais klubas operuos per vasaros transferų langą, o perviršis kelsis į kitų metų biudžetą.

Ir Vilniaus “Žalgiris” turi dar vieną kozirį - naujus investuotojus. Šiemet naujas investuotojas į klubą įlieja 800 tūkstančių eurų. Priklausomai nuo komercinių rezultatų ir europinių turnyrų premijų sezono gale svarstysime, ar klubui yra poreikis atidaryti dar vieną investicijų raundą.

Abiejų klubų išlaidų eilutėje didelio skirtumo nėra - Kaunas skiria 3 milijonus savo komandoms, Vilnius paskelbė apie 2 milijonų biudžetą pagrindinei komandai, pridėkime dar moterų komandą, B komandą, turime maždaug 2.4 milijono, bet iš pajamų matosi, kad klubas gali be didesnės finansinės įtampos ir esant poreikiui dar padidinti šitą skaičių.

Tad Kaunas skiria šiek tiek daugiau, bet kardinalaus skirtumo nėra.

Tik dabar pastebėjau, kad sezono pristatymo metu nedetalizavau kitų išlaidų, bet čia jos irgi pakankamai panašios. Kauno administracijos išlaidos 540 tūkstančių, Vilniaus “Žalgirio” - 580 tūkstančių. Techninės arba rungtynių išlaidos Kauno eilutėje yra 963 tūkstančiai, pas mus 866 tūkstančiai, bet kadangi abu klubai skaičiuoja savaip, tai neabejoju, kad kažkiek išlaidų atsiranda skirtingose dalyse.

Klubai, kaip suprantu, padarė panašias investicijas į LED stendus st...