
Hosted by Verslo žinios · LT

Naujausi gyventojų nuotaikų tyrimai rodo, kad dauguma žmonių rūšiavimą laiko įprasta kasdienybės dalimi. Vis dėlto daugelis dar nežino, kur išmesti daugelį kasdienių daiktų, o skirtingos rūšiavimo taisyklės skirtingose savivaldybėse tik dar labiau painioja. „Mes esam įveikę tą pirminę ir esminę pakopą. Žmonės nori rūšiuoti. Bet mes jau lipame į antrą lygį, kai reikia ne tiktai norėti rūšiuoti, bet ir taikliai tai daryti“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė. Didžiausia painiava kyla todėl, kad Lietuvoje rūšiuojamos ne plastiko, stiklo ar popieriaus atliekos, o būtent pakuotės. Dėl to į rūšiavimo konteinerius vis dar masiškai keliauja plastikiniai daiktai – dantų šepetėliai, žaislai ar kiti gaminiai, kurie nėra pakuotės. „83 proc. žmonių nežino, kuo skiriasi pakuotė ir plastikas“, – pastebi „Repsense“ bendraįkūrėjas ir plėtros vadovas Liudvikas Andriulis, pristatydamas visuomenės nuotaikų tyrimo rezultatus. Nepadeda ir vis dar gajūs mitai. Vienas jų – kad pakuotes prieš išmetant būtina kruopščiai išplauti. Pasak K. Žukauskaitės-Šiaučiulės, technologijos pasikeitė. „Iš tiesų tobulėjo perdirbimo sistema ir nieko išplauti nebereikia. Net ištepta picos dėžė, jeigu ten neliko apkandžiotų picos gabalų, puikiai tinka į popieriaus konteinerį.“ – aiškina asociacijos atstovė. Didžiausią pokytį atneštų ne dar viena informacinė kampanija, o paprastesnės taisyklės visoje Lietuvoje, neabejoja pašnekovai. „Kai taisyklės yra suprantamos, jos yra labiau gerbiamos, jų labiau laikomasi“, – tiki L. Andriulis. Kodėl vis dar painiojame plastiką su pakuotėmis, kaip keisis rūšiavimo sistema artimiausiais metais ir kodėl pirmasis klausimas prie konteinerio turėtų būti ne „iš ko pagaminta?“, o „ar tai pakuotė?“, klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbio su Liudviku Andriuliu ir Kotryna Žukauskaite-Šiaučiule.

„Vilniuje šiuo metu turime apie 5500 laisvų neparduotų butų. To dar nėra buvę“, – sako sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ vadovė Viktorija Čijunskytė. Vis dėlto, anot jos, tai nereiškia, kad kainos mažės – per metus jos Vilniuje pakilo apie 7 proc., Kaune – net 14 proc.. Tačiau nuomos pasiūla išlieka rekordiškai maža.

Prieš dešimtmetį verslai konkuravo produktais, šiandien jie varžosi kurdami ekosistemas, o ateityje pranašumą įgys tie, kurie valdys klientų finansinius srautus, sako „Finora Bank” ryšių su investuotojais skyriaus vadovas Dovydas Asanavičius.

Lietuva užima pirmąją vietą pasaulyje pagal vienaragių sukuriamą vertę vienam gyventojui, o investuotojai gamyklą mūsų šalyje gali pastatyti vos per devynis mėnesius. Tai faktai, kurie stebina didžiausias Europos ekonomikas, sako laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis Edvinas Grikšas.

Pastaraisiais metais Lietuva nuosekliai stiprina savo pozicijas tarptautinėje mokslo ir inovacijų erdvėje. Vienu reikšmingiausių žingsnių tapo partnerystė su Masačusetso technologijos institutu (MIT) – pasauliniu mokslo, technologijų ir inovacijų lyderiu. Ši partnerystė atveria naujas galimybes Lietuvos universitetams, mokslininkams, verslui ir talentams, siekiant glaudesnio bendradarbiavimo su viena stipriausių inovacijų ekosistemų pasaulyje.

Daugelis verslo sėkmės istorijų prasideda nuo idėjos, tačiau verslininkas bendrovės „Ikarai“ vadovas Arminas Kildišis įsitikinęs – vien idėjos neužtenka, svarbiausia pasirinkti augančią ir perspektyvią rinką, suburti tinkamą komandą ir išmokti kurti verslą net tada, kai trūksta kapitalo.

Šiandieninės pasaulio energetikos derybos primena ne diplomatinį etiketą, o brutalų Harvardo derybų vadovėlio skyrių apie purvinuosius triukus. Hormūzo sąsiaurio krizė ir nuolatinė įtampa naftos rinkose rodo, kad senosios taisyklės nebegalioja, o didieji žaidėjai vis dažniau griebiasi kraštutinių priemonių, sako advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotas partneris, energetikos teisės ekspertas Mindaugas Jablonskis.

Pasak Mindaugo Raubos, skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ technologijų direktoriaus, šiandien praktiškai kiekviena įmonė priklauso nuo skaitmeninių sistemų, todėl IT infrastruktūros atsparumas tampa ne tik IT technologų, bet ir verslo vadovų rūpesčiu.

Pasaulinės saugumo ir privatumo sprendimų įmonės „Surfshark“ IT saugumo vadovas Tomas Stamulis pabrėžia, kad suvaldyti technologinius sprendimus šiais laikais yra lengviau nei žmogiškąjį faktorių, todėl kritinės darbuotojų klaidos kaina organizacijoms gali būti lemtinga.

Pinigų plovimo prevencijos ir tarptautinių sankcijų reikalavimai finansų įstaigoms nuolat griežtėja, todėl vis dažniau kyla klausimų, kaip suderinti šias pareigas su teisėtais klientų interesais. PPTFP ir tarptautinių sankcijų srityje besispecializuojanti WALLESS partnerė Simona Vosylienė bei ginčų srityje dirbantis WALLESS partneris Tomas Balčiūnas sako, kad teismų praktika šiais klausimais dar tik formuojasi, todėl daugeliu atvejų lemiamą reikšmę vis dar turi konkrečios aplinkybės ir teismų vertinimas.