Podcast
Žinių radijas
Hosted by Žinių radijas · LT
„Žinių radijas“ – 2000 m. kovo 7 d. įkurta radijo stotis. Veiklos pradžioje transliavęs vien operatyviai atnaujinamas žinias, šiandien Žiniu radijas yra tapęs žiniasklaidos priemone, per savaitę parengiančia 120 laidų ir į jas sukviečiančia aukšciausius šalies vadovus, politikus, verslo atstovus, visuomenės veikėjus ir savo sričių lyderius. Kurdami Žinių radijo programa siekiame, kad kiekvienas turinio elementas Jums, mūsų klausytojams ir žiūrovams, kurtų pridėtinę vertę – plėstų akiratį, didintų žinojimą, padėtų kelti klausimus ir skatintų ieškoti sprendimų.
148episodes
Episodes
Newest firstAll episodes
Persona grata: Ar viesulai tampa mūsų kasdienybe?
Yesterday00:39:24Tap to summarizeLaidoje dalyvauja klimatologas Arūnas Bukantis.
Transcribe →Ekspertai pataria: Pasaulinis kvietimas savanorystei. Kaip atsilieps Lietuva?
Yesterday00:44:51Tap to summarize2026-ieji paskelbti Tarptautiniais savanorystės metais, o pasaulis kviečiamas iš naujo įvertinti savanorių vaidmenį kuriant stipresnes bendruomenes. Ar Lietuva pasirengusi šį kvietimą paversti realiais pokyčiais, o ne vien gražiais pažadais? Kodėl dalis žmonių nori savanoriauti, tačiau neranda tam tinkamų galimybių? Kaip organizacijos turėtų prisitaikyti prie šiuolaikinio žmogaus poreikių ir ko iš valstybės tikisi aktyvi visuomenė?Kas galėtų paskatinti didesnį pilietinį aktyvumą ir ar savanorystė Lietuvoje vis dar suvokiama kaip išimtis, o ne savaime suprantama bendruomenės gyvenimo dalis?Laidoje dalyvauja Nacionalinio savanorystės standarto bendrakūrėja, savanorystės ekspertė Neringa Kurapkaitienė ir savanorystės platformos „SAVA internete“ vadovė Kristina Balčiauskaitė.Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Nacionalinis savanorystės standartas. Projektas finansuojamas Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis pagal Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programą 2022–2029 metams.
Transcribe →O koks tavo CO2 pėdsakas?: Žiedinė ekonomika – sudėtinga teorija ar paprastas principas?
Yesterday00:20:54Tap to summarizeŽiedinė ekonomika – viena dažniausiai minimų tvarumo sąvokų. Tačiau ar visi vienodai suprantame, ką ji reiškia ir kaip šie principai veikia praktikoje? Ar žiedinė ekonomika – tik madingas terminas, ar realūs sprendimai, galintys padėti mažinti atliekų kiekį ir efektyviau naudoti išteklius?Apie tai laidoje kalbamės su Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesore Lina Dagiliene.Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.
Transcribe →Atviras pokalbis: Atotrūkis visur: tarp vadovų, regionų ir pareigybių. Kada Lietuvoje bus daugiau lygybės?
Yesterday00:38:34Tap to summarizeNaujausia Valstybės kontrolės analizė rodo, kad viešojo sektoriaus atlyginimai ir toliau auga, tačiau atotrūkis tarp regionų ir skirtingų pareigybių nemažėja. Didžiųjų miestų ir kurortų savivaldybėse vidutinis darbo užmokestis jau viršija 3,5 tūkst. eurų, o kai kuriuose rajonuose nesiekia nė 2 tūkst. eurų.Didžiausiu atlygio augimu pastaraisiais metais išsiskyrė valstybės politikai ir pareigūnai, o specialistų ir patarėjų grandyje atlyginimai kilo gerokai lėčiau. Skiriasi ir vadovų atlygio augimo tempai – pagal darbo sutartis dirbantys vadovai uždirba vis sparčiau daugiau nei vadovaujamas pareigas einantys valstybės tarnautojai.Ar tokie skirtumai yra natūralūs, ar rodo gilėjančią nelygybę? Kada Lietuvoje mažės atotrūkis tarp regionų, pareigybių ir skirtingų viešojo sektoriaus darbuotojų grupių?Laidoje dalyvauja Valstybės kontrolės Planavimo ir poveikio departamento vadovė Laura Stračinskienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir Seimo Ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka.
Transcribe →
Euranet Plus: Gyvenu Europoje. Ar ES migracijos paktas suvaldys migracijos problemas?
Yesterday00:10:41Tap to summarizeĮsigaliojo Europos Sąjungos migracijos paktas, kuriuo siekiama veiksmingiau valdyti migracijos srautus ir sukurti bendrą prieglobsčio sistemą. Pagal naująją tvarką valstybės narės gali pasirinkti: priimti tam tikrą skaičių migrantų arba prisidėti finansiškai. Lietuva jau apsisprendė vadovautis principu „pusė per pusę“ – priimti 58 migrantus ir sumokėti 1,14 mln. eurų.Ką iš tiesų pakeis šis paktas? Ar tokia sistema padės spręsti migracijos iššūkius, ar tik sukels naujų nesutarimų? Kaip teisingiausia elgtis valstybėms ir ar skirtingi jų pasirinkimai netaps dar vienu Europos Sąjungos vienybės išbandymu?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė.Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/
Transcribe →Kultūros sunkiasvoriai: Teatro vadovas Egidijus Stancikas: nereikia bijoti liūdesio – jis vertingesnis už džiaugsmą
2d ago00:30:35Tap to summarizeKalbamės apie žodžio galią ir prasmę, apie tai, kas svarbiausia komunikacijoje. Egidijus Stancikas sako, kad jam sunkiausia kalbėti saviems, o šiandien mūsų visuomenei labiausiai trūksta taikos ir pagarbos.Kuo liūdesys gali būti vertingesnis už džiaugsmą? Kodėl gebėjimas išbūti sudėtingas emocijas yra ne silpnybė, o brandos ženklas? Ir kas šiandien svarbiausia žmonių tarpusavio bendravime?Laidoje – Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas, aktorius dr. Egidijus Stancikas.
Transcribe →Lekiam į...: Lekiam į… Australiją su Starkum: pašalpos ne visada padeda
2d ago00:44:52Tap to summarizeMartynas Starkus kalba apie tai, kaip istorinis kaltės jausmas kartais žmones paverčia gerumo įkaitais. Anot jo, pašalpų dalijimas ne visada duoda laukiamą rezultatą.Laidoje keliautojas pasakoja apie žmones, gyvenančius Australijos gilumoje. Kas juos ten atvedė? Laidos vedėja spėja, kad jie nuo kažko bėgo, o svečias tik šypsosi – romantika.Martynas taip pat atskleidžia, kad draugystės, kurias jis puoselėja visame pasaulyje, reikalauja daug laiko. Jam ne kartą tenka aiškintis žmonai, kam ir kodėl šįkart būtina atrašyti.Laidos pabaigoje – istorijos atomazga. Ankstesnėje laidoje Vytaras Radzevičius pasakojo apie Irane per karą dingusį draugą. Martynas Starkus jau turi apie jį žinių – ir gerų, ir blogų.Laidą „Lekiam į...“ pristato „Montis Magia“ – kalnams, kelionėms, nuotykiams.
Transcribe →Kas po mūsų?: Kaip atpažinti, kad drabužis neilgaamžis?
2d ago00:21:10Tap to summarizeAnksčiau drabužiai tarnaudavo metų metus, o šiandien ne vienas pastebi, kad megztiniai ar marškinėliai formą praranda vos po kelių skalbimų. Kodėl taip nutinka? Ar tikrai brangesnis drabužis reiškia geresnę kokybę? Ir ką mūsų spintos turi bendro su augančiais tekstilės atliekų kalnais?Kaip atpažinti ilgaamžį drabužį ir nepasiduoti greitosios mados spąstams? Kas nutinka rūbams, kai jie atsiduria tekstilės konteineriuose, ir kokias tendencijas šiandien mato atliekų tvarkytojai?Apie greitosios mados poveikį ir drabužių kokybę kalbėsimės su tvarios mados eksperte Aiste Svarauskaite, o apie tekstilės atliekų kelią pasakos „Ecoservice“ tekstilės rūšiavimo verslo direktorė Rasa Guobė.Laidą „Kas po mūsų?“ remia Medijų rėmimo fondas.
Transcribe →Ekspertai pataria: Kaip antstolio užfiksuoti įrodymai padeda išvengti ginčų?
2d ago00:22:45Tap to summarizeKą daryti, kai žinote, kad esate teisūs, tačiau trūksta įrodymų tai pagrįsti? Kasdieniai ginčai dėl statybų kokybės, užlieto būsto, sutarčių nevykdymo ar net socialinių tinklų turinio parodo, kad lemiamą reikšmę dažnai turi ne faktai, o galimybė juos įrodyti.Laidoje kalbame apie faktų konstatavimo paslaugą, kuri padeda laiku užfiksuoti svarbius įrodymus ir apsaugoti savo interesus. Kaip ši priemonė gali padėti išvengti nepagrįstų pretenzijų ar net užkirsti kelią teisminiams ginčams? Kada verta faktų konstatavimą derinti su dokumentų įteikimo paslauga?Laidoje dalyvauja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis ir advokatų kontoros „Vilys ir partneriai“ vadovaujantis partneris, advokatas Linas Vilys.Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ remia Lietuvos antstolių rūmai.
Transcribe →Ekspertai pataria: Kai namai tvarkosi patys
2d ago00:21:32Tap to summarizeNamų ruoša reikalauja nemažai laiko, tačiau sparčiai tobulėjančios technologijos žada dalį šių darbų perimti. Ar šiandien robotai siurbliai jau gali savarankiškai pasirūpinti namų švara? Kaip nepasimesti tarp gausybės pasiūlymų ir išsirinkti sprendimą, kuris iš tiesų atitinka šeimos poreikius? Kokią įtaką valymo kokybei daro dirbtinis intelektas ir kokių iššūkių kelia namuose gyvenantys augintiniai?Apie tai, kaip keičiasi namų priežiūros technologijos ir ko galime tikėtis artimiausioje ateityje, kalbamės su prekės ženklo „Dreame“ atstovu Baltijos šalyse Vitalijumi Žuravskiu.Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato „Dreame Technology“ – namų valymas gali būti išmanus ir nereikalaujantis jokių pastangų.
Transcribe →