Podcast
Žinių radijas
Hosted by Žinių radijas · LT
„Žinių radijas“ – 2000 m. kovo 7 d. įkurta radijo stotis. Veiklos pradžioje transliavęs vien operatyviai atnaujinamas žinias, šiandien Žiniu radijas yra tapęs žiniasklaidos priemone, per savaitę parengiančia 120 laidų ir į jas sukviečiančia aukšciausius šalies vadovus, politikus, verslo atstovus, visuomenės veikėjus ir savo sričių lyderius. Kurdami Žinių radijo programa siekiame, kad kiekvienas turinio elementas Jums, mūsų klausytojams ir žiūrovams, kurtų pridėtinę vertę – plėstų akiratį, didintų žinojimą, padėtų kelti klausimus ir skatintų ieškoti sprendimų.
252episodes
Episodes
Newest firstAll episodes
Pažink miestą: Kokios veislės šuo galėtų pristatyti Lietuvą?
1w ago00:12:58Tap to summarizeLaidoje dalyvauja skalikų veisėjas Mantas Milinavičius.Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.
Transcribe →Neįrėminti: O gal namai – ne vieta, o ten, kur širdis?
1w ago00:33:05Tap to summarizeAr namus gali atstoti vidinė laisvė, nuolatinės kelionės ir skirtingose šalyse sutikti žmonės? Laidoje kalbamės su keliaujančia menininke, sukūrusia freskų net 32 šalyse. Pokalbyje prisimename pirmuosius kūrybinius žingsnius, studijų metais netikėtai atrastą sienų tapybą ir tai, kaip ji virto gyvenimo būdu.Daug dėmesio skiriame patirtims Afrikos šalyse ir dabartinei stotelei – Marokui, kuriame susipina spalvinga kultūra, banglenčių ritmas ir kūryba. Kaip gimsta freskos ant pastatų sienų skirtinguose pasaulio kampeliuose? Ar namai gali tilpti širdyje ir kuprinėje?Laidoje dalyvauja tapytoja, keliautoja, „Pocket Shells“ stovyklos įkūrėja Aušrinė Pudževytė.
Transcribe →Sveikatos laikas: Kodėl vyrai nemėgsta moteriškų renginių?
1w ago00:48:40Tap to summarizeLaidoje dalyvauja neuroedukacijos konsultantė Gerda Statkevičiūtė-Gylienė.
Transcribe →Pažink miestą: „Juodasis vaiduoklis“ Klaipėdoje – istorija tikra ar prasimanyta?
1w ago00:09:58Tap to summarizeLaidoje dalyvauja menininkas Svajūnas Jurkus.Laidą „Pažink miestą“ remia Medijų rėmimo fondas.
Transcribe →Mokslas suprantamai: Kokį pavojų plastikiniai indai kelia mūsų sveikatai?
1w ago00:22:52Tap to summarizeLaidoje dalyvauja mitybos ekspertas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas prof. Rimantas Stukas.
Transcribe →Tylus nuovargis: Kaip sportininkai ruošia ne tik kūną, bet ir mintis?
1w ago00:42:17Tap to summarizeKaip atrodo psichologinis apšilimas prieš svarbiausias kovas? Kodėl sportininkams svarbu treniruoti ne tik kūną, bet ir emocinį atsparumą? Kaip atpažinti tylų nuovargį ir atkurti psichologines jėgas?Laidoje „Tylus nuovargis“ Aleksejus Žaltkovskis kalbasi su NBA čempionu, skautu Benu Matkevičiumi, kuris save pristato kaip žmogų, mylintį gyvenimą.Pokalbyje aptariama tylus nuovargis sporte, psichologinių jėgų atkūrimas, aplinkos įtaka savijautai ir rezultatams, taip pat tai, kuo skiriamės nuo kitų šalių ir ko galėtume iš jų pasimokyti.
Transcribe →Verslumo dvasia: Apie evoliuciją į dieviškumą
1w ago00:49:38Tap to summarizeLaidos „Verslumo dvasia“ pašnekovė – sveikatos psichologė, medicinos ir sveikatos mokslų daktarė, „Perception.lt“ įkūrėja, mokymų lektorė Roza Joffė-Luinienė. Skaitome ir aptariame ištrauką iš naujo Augustino straipsnio apie žmogaus evoliucionavimą iš žmogiškos būsenos į dievišką.Daugiau medžiagos pamąstymui rasite Augustino Rakausko knygose „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ (2023), „Globali jausmo proto dvasia“ (2014) ir „Verslumo dvasia“ (2003). Šias knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ galite klausyti ir audioformatu, taip pat skaityti jau ir anglų kalba. Knygynuose jau pasirodė ir ketvirtoji Augustino Rakausko knyga „Gyvybės kalba“.
Transcribe →Žalia rodyklė: Kodėl vieni automobiliai nuvertėja greičiau nei kiti?
1w ago00:22:57Tap to summarizePirkdami naują automobilį dažnai siekiame išsiderėti kuo didesnę nuolaidą, tačiau retai susimąstome, kiek jis bus vertas po kelerių eksploatacijos metų. Kas labiausiai lemia automobilio nuvertėjimą? Kurie modeliai vertę išlaiko geriausiai ir į ką verta atkreipti dėmesį prieš perkant?Laidoje dalyvauja įmonės „CarVertical“ atstovas Matas Buzelis.
Transcribe →Atviras pokalbis: Ar tinkamai prižiūrime milijardus gynybai?
1w ago00:45:30Tap to summarizeLietuva gynybai skiria rekordinį finansavimą tarp visų NATO šalių. Pastaruoju metu į krašto apsaugą investuojami milijardai eurų – nuo naujos ginkluotės ir karinės infrastruktūros iki divizijos kūrimo. Kuo didesnės investicijos, tuo svarbesnis tampa ir klausimas: kaip užtikrinti, kad kiekvienas euras būtų panaudotas ten, kur jo labiausiai reikia?Neseniai paskelbtas Valstybės kontrolės auditas pateikė ne vieną kritinę išvadą. Auditoriai konstatuoja, kad valstybė investuoja milijardus į gynybą, tačiau neturi bendro rodiklio, leidžiančio įvertinti, ar kariuomenės modernizacija vyksta pagal planą. Dalis strateginių dokumentų neatnaujinti daugelį metų, o sprendimų priėmėjams vis dar trūksta vientisos duomenų valdymo sistemos. Kitaip tariant – pinigų skiriama vis daugiau, tačiau bendrą investicijų rezultatą įvertinti vis dar sudėtinga.Viešojoje erdvėje šią savaitę dėmesio sulaukė buvusio kariškio Audriaus Beinoro istorija. Beveik tris dešimtmečius tarnavęs karininkas Delfi.lt teigia netekęs tarnybos po to, kai kėlė klausimus dėl, jo manymu, galimų viešųjų pirkimų pažeidimų. Ši istorija atnaujino ir platesnę diskusiją – ar apie galimus pažeidimus pranešantys žmonės jaučiasi apsaugoti?Tačiau gynyba – išskirtinė sritis. Didelė dalis informacijos negali būti viešinama dėl nacionalinio saugumo. Tad kur baigiasi būtinas slaptumas ir prasideda visuomenės teisė žinoti? Ar įmanoma užtikrinti realų skaidrumą neatskleidžiant jautrios informacijos? Ar dabartiniai priežiūros mechanizmai yra pakankami, kad visuomenė galėtų pasitikėti, jog rekordinis gynybos biudžetas naudojamas efektyviai ir atsakingai? Kaip didinti pasitikėjimą, kad pinigai nukeliauja ten, kur turi?Laidoje dalyvauja valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė, krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa ir buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Transcribe →Atviras pokalbis: Ar galime sau leisti nesutikti dėl užsienio politikos?
1w ago00:44:01Tap to summarizePastaruoju metu Lietuvoje netrūksta diskusijų dėl šalies užsienio politikos krypties. Atrodo, kad socialdemokratų Vyriausybė siekė pasiūlyti šiek tiek kitokį požiūrį nei buvusi konservatorių valdžia – tiek Kinijos, tiek Baltarusijos atžvilgiu. Vis dėlto tokie signalai sulaukė aiškaus pasipriešinimo ne tik iš opozicijos, bet ir iš Prezidentūros bei užsienio reikalų ministro.Pradėjus dirbti Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybei, iš Vyriausybės programos dingo nuorodos į Taivaną. Dalis apžvalgininkų tai vertina kaip signalą Pekinui, kad Lietuvos laikysena keičiasi. Pakito ir Baltarusijos vertinimas – vietoj ankstesnio jos gretinimo su Rusija programoje dabar įvardijamos konkrečios sąlygos, pavyzdžiui, parama Rusijos agresijai Ukrainoje, kurioms esant Lietuva toliau sieks Baltarusijos tarptautinės izoliacijos.Socialdemokratai atmeta teiginius, kad ketina gerinti santykius su Kinija Taivano sąskaita ar ieškoti dialogo su Aliaksandro Lukašenkos režimu. Tačiau opozicijos atstovai įspėja, jog net ir menkiausias Lietuvos kurso pokytis Kinijos ar Baltarusijos atžvilgiu būtų naudingas Rusijai ir silpnintų iki šiol vykdytą principingą užsienio politiką.Tačiau ar tuo diskusija turėtų ir baigtis? Ar Lietuvoje gali egzistuoti skirtingi požiūriai į užsienio politiką Kinijos ir Baltarusijos atžvilgiu, ar šiose srityse įmanoma tik viena teisinga pozicija? Ar bet koks bandymas ieškoti kitokio kelio iš tiesų reiškia artėjimą prie Rusijos interesų? Galiausiai, kas Lietuvai būtų naudingiau – griežta izoliavimo politika, ar ribotas, aiškiai apibrėžtas dialogas?Laidoje dalyvauja socialdemokratas Remigijus Motuzas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Matas Maldeikis ir Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Sinica.
Transcribe →