
Hosted by LRT · LT

Kodėl uniformuotas kūnas atrodo patikimesnis, pavojingesnis ar patrauklesnis? Nuo madingo husaro švarkelio ir gydytojo chalato iki pornografijos tropų, gėjų kultūros ir podiumo – uniforma ne tik aprengia, bet ir sukuria vaidmenį, autoritetą bei geismo objektą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kodėl dar prieš šimtą metų žmogus be galvos apdangalo gatvėje atrodė keistai, o šiandien kepurė dažniau parodo ne socialinę klasę, bet politines pažiūras? Fedora savo kelią pradėjo kaip su moterų emancipacija siejama skrybėlė, beretė tapo menininkų ir revoliucionierių ženklu, o prezidentas Kenedis iki šiol siejamas su skrybėlių industrijos nuosmukiu. Nuo karūnos, žymėjusios valdžią, iki raudonos MAGA kepurės, tapusios politinio judėjimo simboliu. Ką galvos apdangalai pasako apie visuomenę, kurioje gyvename?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kalbėti apie rankinių istoriją - tai suprasti, kodėl ir kaip keliaujame, skirstome daiktus į vyriškus ir moteriškus ar net kažko trokštame. Juk dėl galimybės nusipirkti „Hermès“ krepšį žmonės metus laukia eilėse, o klastočių gamintojai sukuria kopijas, kurias sunku atskirti net ekspertams. Be prabangios rankinės savęs šiandien neįsivaizduoja ir NBA bei futbolo žvaigždės, o kartais net paprastas drobinis muziejaus krepšys gatvėje tampa statuso simboliu.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kostiumas dažnai pristatomas kaip laikui nepavaldus drabužis, tačiau jo istorija pasakoja visai ką kita. Per daugiau nei tris šimtmečius jis buvo aristokratų prabangos ženklas, pramonės revoliucijos produktas, korporacijų uniforma, moterų emancipacijos simbolis ir Silicio slėnio maišto objektas. Kaip keitėsi kostiumo reikšmė ir kodėl apie jį iki šiol kalbame kaip apie vieną politiškiausių drabužių mados istorijoje?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Net jeigu glaudės ir bikiniai yra smulkiausi mūsų spintų drabužiai, jie neišvengiamai kelia daugiausiai diskusijų, klausimų ir net teisinių ginčų. Kol vienos moterys kovoja dėl teisės degintis be liemenėlės, kitos turi teismuose įrodinėti, kad burkinis paplūdimyje pavojaus niekam nekelia. Tad ką iš tiesų mums sako maudymosi aprangos istorija? Ir kas turi teisę spręsti, kiek nuogo kūno gali būti viešame paplūdimyje?Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Sportinių batelių istorijoje paradoksų netrūksta. Nors juos avi visi, sportbačių kultūra daugiausia orientuota į vyrus ir nepaiso moteriškos pėdos anatomijos. Taip pat daugelis madingų sportbačių estetiką iškelia virš funkcijos, nors madingiausiais dizaino elementais tampa būtent funkcinės detalės. Galiausiai, gyvename įdomiais laikais, kai daugelis bėgimui ar žygiams skirtų įmantrių batelių geriausiu atveju mato miesto gatves ar biuro kiliminę dangą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Nors apie apatinius drabužius mandagiau yra nekalbėti, jų istorija kupina įdomių vingių. Dar Senovės Egipto faraonai buvo laidojami su šimtais porų apatinių pomirtiniam gyvenimui, renesanso apatinių madas diktavo kurtizanės, o garsusis feminisčių liemenėlių deginimas iš tiesų yra žiniasklaidos sukurtas mitas. Šiandien žengiame į dar įdomesnį etapą, kai apatiniai reiškia ne tik patrauklumą, bet ir technologinius sprendimus – bet vis tiek formuoja kūno estetikos suvokimą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Iš pirmo žvilgsnio balti marškiniai atrodo kaip neutralus ir kasdienybėje beveik nepastebimas drabužis. Tačiau jų istorijoje atsispindi šimtmečius kitusios idėjos apie kūno higieną, statusą, darbo pobūdį, lytį ir galią. Nuo senovės pasaulio iki šiuolaikinių biurų, nuo aristokratijos iki minimalizmo – balti marškiniai išliko vienu svarbiausių Vakarų aprangos kultūros elementų. Šis vasaros ciklo epizodas – tai nuoseklus žvilgsnis į marškinių istoriją nuo senovės Egipto iki šių dienų mados ir Holivudo.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kas galėtų pagalvoti, kad tarpukariu Lietuvoje ne tik populiarėjo iš Vakarų atkeliavusios mados tendencijos, bet ir... moralinė mados kritika? Dvasininkai, akademikai, medikai ir visuomenės veikėjai sausakimšoje Kauno universiteto salėje surengė viešą mados teismą, kuriame aršiai diskutuota dėl naujo, gerokai laisvesnio miesto moterų įvaizdžio.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Kalbant apie aprangos istoriją, sudėtinga rasti kitą drabužį, kurio kultūrinė, ekonominė ir simbolinė reikšmė būtų prilygstama džinsams. Mada paprastai remiasi nuolatiniu pokyčiu, tačiau džinsai yra išskirtinis atvejis. Per pusantro šimtmečio jų konstrukcija iš esmės nepasikeitė, nors keitėsi visuomenės, ekonomikos modeliai ir net pačios mados samprata. Tai leidžia į džinsus žvelgti ne tik kaip į aprangos elementą, bet ir kaip į vieną svarbiausių moderniosios materialinės kultūros artefaktų. Ši laida - tai žvilgsnis į turtingą džinsų dizaino ir kultūrinio simbolizmo istoriją.Ved. Deimantė Bulbenkaitė