Podcast
Verslo tribūna
Hosted by Verslo žinios · LT
„Verslo tribūnoje” – lyderių pokalbiai lyderiams.
37episodes
Episodes
Newest firstAll episodes
Lietuviškas kuras vietoj importinės naftos – vežėjų kelias į energetinę laisvę
Apr 2700:42:50Tap to summarizeBiometanu varomas sunkvežimis jau šiandien yra ekonomiškai naudingesnis už dyzelinį. Kilometro kaina naudojant biometaną yra maždaug keturiais centais mažesnė, o tai per septynerių metų eksploatacijos laikotarpį leidžia sutaupyti apie 40 000 eurų vienai transporto priemonei, skaičiuoja „Scania Lietuva“ regiono vadovas Darius Snieška.Nors Lietuvoje šiais metais dar nebuvo užregistruota nė vieno naujo elektrinio sunkvežimio, transporto sektorius stovi ant didelių pokyčių slenksčio. Šiandien perkamas vilkikas kelyje bus ir po 2030 metų, kai Europos Sąjungos reikalavimai alternatyviam kurui taps dar griežtesni, o iškastinio kuro naudojimas bus vis labiau ribojamas. Didžiausiu lūžio tašku komerciniam sunkiajam transportui turėtų tapti 2027 metai, kai Lietuvoje įsigalios nauja kelių apmokestinimo sistema. Vadinamasis e-tollingas numato reikšmingas lengvatas mažiau taršioms transporto priemonėms. Tai kartu su planuojama iki 100 000 eurų parama elektriniams vilkikams gali iš esmės pakeisti vežėjų skaičiavimus, sako Transporto inovacijų asociacijos direktorė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė. Verslui rūpi ne tik įsigijimo kaina, bet ir infrastruktūra, leidžianti planuoti maršrutus be prastovų. R. Andziukevičiūtė – Buzė pastebi, kad prognozuojamumas yra kritinis veiksnys: „Užtikrintumas vežėjams ir planavimas yra kartais net svarbiau negu kaina“. Klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbio su D.Snieška ir R.Andziukevičiūte-Buze .apie tai, kaip keičiasi sunkiojo transporto kaštų struktūra, kada elektrinis sunkvežimis pasieks kainos paritetą su dyzeliniu ir kodėl delsimas investuoti į alternatyvas po kelerių metų gali kainuoti konkurencingumą.
Transcribe →Lietuva 2030 – kaip laimėti kovą dėl kapitalo, talentų ir technologijų
Apr 2700:39:02Tap to summarizeLietuva stovi ties slenksčiu, kurį peržengus reikės ne tik naujų technologijų, bet ir visiškai kitokio strateginio mąstymo, neabejoja EY partneris, Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas Linas Dičpetris. Šalis konkuruoja globalioje rinkoje dėl kapitalo, talentų, technologijų, todėl klausimas, kur Lietuva nori būti 2030-aisiais, tampa ne abstrakčia vizija, o labai praktiniu verslo ir valstybės konkurencingumo klausimu.
Transcribe →Skaitmeninė transformacija arba kodėl valstybė vis dar reikalauja prašymų gauti tai kas piliečiui priklauso?
Apr 2100:29:54Tap to summarizeViešasis sektorius šiandien patiria panašų spaudimą kaip ir verslas – paslaugos turi būti teikiamos greitai, aiškiai ir patogiai. Tačiau esminis skirtumas tas, kad gyventojai neturi galimybės pasirinkti alternatyvaus paslaugų teikėjo. Kaip pažymi Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovė Edita Janušienė, „antros Valstybinės mokesčių inspekcijos Lietuvoje nėra“. Todėl viešojo sektoriaus skaitmeninė transformacija šiandien yra ne pasirinkimas, o būtinybė. Pasak E. Janušienės, didelė dalis valstybinių institucijų informacinių sistemų buvo sukurta prieš du dešimtmečius, vėliau ne kartą atnaujinta ar taisyta, tačiau iš esmės nebeatitinka šiuolaikinių poreikių. „Galima paimti seną lempinį televizorių, tačiau jo nepaversi išmaniuoju“, – vaizdžiai situaciją apibūdina ji. Su panašiais iššūkiais susiduria ir kitos institucijos. Registrų centro vadovas Adrijus Jusas atkreipia dėmesį, kad viešajame sektoriuje ilgą laiką stigo ne tik investicijų, bet ir nuoseklaus, sisteminio požiūrio į IT infrastruktūros valdymą. Be to, institucijos dažnai priverstos ne tiek kurti naujas paslaugas, kiek prisitaikyti prie nuolat kintančio teisinio reguliavimo bei modernizuoti jau veikiančias sistemas. Institucijų vadovų teigimu, ateities kryptis – didesnis duomenų apsikeitimas tarp institucijų ir kuo mažesnė administracinė našta gyventojui. Plačiau šia tema kviečiame klausytis „Verslo tribūnos“ pokalbio su Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Registrų centro vadovais. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
Transcribe →„Savy“: alternatyvus finansavimas turi būti lankstesnis už bankus, bet ne mažiau atsakingas
Apr 2100:40:37Tap to summarizeBūstas nuomai, ilgą laiką atrodęs kaip savaime suprantama investicija, šiandien nebėra toks patrauklus kaip anksčiau. Vilniuje nuomos pajamingumas kai kuriuose rajonuose siekia vos 3–4%, o ilgalaikis vertės prieaugis sukasi apie 4–5%, tad investuotojai vis dažniau ieško alternatyvų, kurios leistų uždirbti daugiau ir kartu išvengti nuomininkų, administravimo bei kitų rūpesčių.
Transcribe →Verslo klaidos gali kainuoti šimtus tūkstančių eurų, kaip apsisaugoti?
Apr 2100:31:37Tap to summarizePraėjusiais metais didžiausia verslo civilinės atsakomybės išmoka Lietuvoje siekė 280 tūkst. eurų už bendrovės klientui pateiktą netinkamą produktą. Iš viso per metus vien tik „Lietuvos draudimas“ fiksavo beveik 1 000 verslo civilinės atsakomybės draudiminių įvykių, o bendra išmokų suma viršijo 1,4 mln. eurų.
Transcribe →D. Bansevičienė: „Antras bankas nėra biurokratija – tai saugumo ir derybų įrankis“
Apr 2000:28:46Tap to summarizeLietuvoje veikia dvi dešimtys bankų, tačiau smulkus ir vidutinis verslas dažnai lieka prie vieno finansų partnerio tiek iš įpročio, tiek ir manydamas, kad visur tas pats. Praktikoje tai reiškia prarastas galimybes – silpnesnę derybinę galią, brangesnes paskolas ar nepastebėtas alternatyvas.
Transcribe →„Profitus“ žengia į obligacijų rinką – pirmoji emisija užtikrinama listinguojamos bendrovės akcijomis
Apr 1300:28:13Tap to summarizeObligacijų rinka Lietuvoje išgyvena spartų augimą – per pastaruosius metus išplatintų emisijų vertė šalyje padidėjo apie 50 proc. Reaguodama į tai ir į investuotojų poreikius sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ pradeda naują veiklos etapą ir šalia nekilnojamojo turto projektų siūlo įmonių obligacijas.
Transcribe →Lietuvos fintech įmonės aptarnauja per 40 milijonų europiečių
Apr 700:34:33Tap to summarizeLietuva įsitvirtino Europos Sąjungos finansinių paslaugų rinkoje. Mūsų šalyje licencijuotos finansinių technologijų įmonės šiandien aptarnauja daugiau nei 40 milijonų europiečių. Tai jau brandus ir strategiškai svarbus šalies sektorius, praėjusiais metais valstybės biudžetą papildęs 300 milijonų eurų, „Verslo tribūnai“ pasakoja LR Finansų viceministras Januš Kizenevič.
Transcribe →Sklandus institucijų bendradarbiavimas biudžetui gali uždirbti milijonus
Apr 600:28:32Tap to summarizeSėkmingas institucijų bendradarbiavimas ir skaitmeninė transformacija valstybės biudžetui gali atnešti milijonus eurų. Tai jau įrodė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) susikalbėjimas su „Regitra“, kuomet įdiegus automobilio savininko deklaravimo kodą, surinkta papildomi 300 milijonų eurų mokesčių. Tokie pavyzdžiai rodo, kad duomenų integracija tarp registrų yra ne tik techninis uždavinys bei patogumas klientams, bet ir esminis įrankis skaidrumui didinti, „Verslo tribūnai“ sako VMI vadovės pavaduotoja Eglė Ramanauskienė. Valstybės sektorius siekia atliepti gyventojų lūkesčius, atsinaujindamas ir vis daugiau paslaugų skaitmenizuodamas – „Regitra“ viena iš tų institucijų, kuriose pokyčiai vartotojams akivaizdūs. „Lūkestis būtų, kad valstybės sektorius pradėtų galvoti ne per konkrečią paslaugą, bet per gyvenimo įvykį“, – aiškina „Regitros“ paslaugų valdymo ir vystymo departamento vadovas Tautvydas Paliulis. Anot jo, svarbu matyti visą kliento situaciją, o ne atskiras biurokratines procedūras, tai leistų paslaugas gauti automatiškai, kai valstybė pati surenka duomenis iš skirtingų registrų ir pateikia galutinį rezultatą. Visgi padaryti viską, ko reikia ir norisi, ne visada paprasta – dešimtmečius skaičiuojančios informacinės sistemos, kurių atnaujinimas turi vykti nenutraukiant teikiamų paslaugų, kuria vadinamąją technologinę skolą. „Skrendančiam lėktuve kai kuriais atvejais reikia variklį taisyti“, – sudėtingą procesą apibūdina E.Ramanauskienė. Klausykite plačiau „Verslo tribūnos“ pokalbį su Eglė Ramanauskiene ir Tautvydu Paliuliu – kaip keičiasi valstybinės institucijos ir kokius iššūkius patiria su skaitmenine transformacija. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“lėšomis.
Transcribe →Lengvatinė paskola kartu su nemokamomis verslo konsultacijomis – EK paskata smulkaus verslo proveržiui
Mar 3100:40:57Tap to summarizeItin maži verslai Lietuvoje sudaro didžiąją dalį visų įmonių, tačiau dažnai lieka už tradicinio finansavimo ir konsultacinių paslaugų ribų. Kryptingai su smulkaus verslo, ir ypač mikroįmonių finansavimu dirbanti bendrovė „Noviti Finance“ neseniai prisijungė prie Europos Tarybos vystymo banko (CEB) inicijuotos unikalios programos. Joje – ne tik lengvatinė paskola verslui, bet ir nemokamos verslo konsultacijos.
Transcribe →